žarstyti

žarstýti, žar̃sto, žar̃stė KBII177, K, Rtr, Š, RŽ, FrnW; N, M, L iter. žerti. 1. tr. R318, MŽ426, BŽ66, ŠT199, KŽ degančius pagalius ar anglis su žarstekliu pastumdyti, kad geriau degtų, kurstyti, rusinti: Ugnį žarstau, prižeriu, prikurstau, rusinu MŽ36. Krosnį žarstýti DŽ. Ugnį žarstýti NdŽ. Su kačerga po pečiu žarijas žar̃sto Vkš. Kam ir žarstái, kad nemoki nė žarsteklio į rankas paimti Brs. Žarstýk zgrebniai, kad neiškristų kur anglys ir neužsidegtų Tv. Neduok vaikam žarijų žarstýt Vb. Su tuo kriukiu po visą pečių maišė, žar̃stė, ka būtų lygiai anglys išžarstýtos ir vienoks įkaitimas End. Joms ugnę bežarstant užsidegę … linai TP1881,9. Motina, palinkusi prie viryklės pakuros, skeltinuku žarsto žarijas V.Bub. ^ Žarsto kap durnas žarjas LTR(Srj). Svetimom rankom tik žarijas žarstyt LTR(Rk). Kito nagais tik žarijos žarstyt LTR(Aln). Svetimos rankos žarijoms žarstyti Plt. 2. tr. K, KŽ barstyti, gausiai pilti, blaškyti, svaidyti: Visi turėjo prisipylę krepšius auksinių pinigų ir jodami juos žar̃stė saujomis (ps.) NdŽ. Kardu ranko[je] vinis žarstydamu atejo iki anga paties Marienverdeno pilies S.Dauk. Ims rūtų vainikėlį, dės baltą nuometėlį, žarstys barstys žalią rūtelę pas anytą klėtelėj LTR(Mrj). Žarstỹs barstys žalią rūtelę bernelis po dvarelį (d.) Š(Mrc). | prk.: Be reikalo žodžius žar̃sto (kalba) DŽ. Nežarstýk žodžių, kur nereik Vkš. Tik įsiklausykime, kaip mūsų muzikos pavienius žmonių dainų balsus tarsi barsto žarsto, o vis jie susitveria į ypatingas gaidas Vd. Tartum pro jaujos skliautus iššokęs liepsnos kamuolys sužibo didele žvaigžde, žarstydamas spindulių pluoštus M.Katil. Žarstydamas sąmojus jis bematant išjudino visą kompaniją rš. | refl. K, NdŽ: Kibirkštys žar̃stos nuo gelžies karšto J. Ir amžina spindėjo saulė, ugnim pražydus radasta dangaus, ir jūroj žarstėsi džiaugsmingai B.Sruog. | prk.: Nesižarstýk, vaike, žodžiais, gali pats juos susirinkt (paliegsi senstelėjęs) Brš. 3. tr. DŽ į visas puses sklaidyti: Vėjas žar̃stė dar šiltus pelenus NdŽ. Višta žar̃sto sąšlavas J. Žarstýk grūdus vėtydamas, kad varpos išsigreibstytum iš grūdų J. Vištą radau bežar̃stančią roputes Vrt. Aš žarsčiaũ su kapliu bulves, o kitos rinko Srj. Išarė, tai vienos žar̃stėm, kitos rinkom [bulves] Kč. [Džiovinami] grūdai per dieną 2–3 kartus perkasami (žarstomi) J.Krišč. Dar̃ išvarinėjo (bulves išarė), mes tik žar̃stom pieskas Jz. Gana tau žarstýt tuos pelenus Pns. Pakelėje darbininkai kelio skaldą žarsto J.Sav. Žar̃sto plaukus, glostinėja moterys švelniai, o vyrai kai su kabliais Bb. Aš eidavau, sau žarstaũ rankom [bites], be sytuko [ant veido], be niekur nieko Pns. Atgins broliai žirgužėlius, lankys sesės kapelį, mindžios sesės kapužėlį, žarstỹs baltas smiltužėles JD627. [Mergelė] vaikščiodama uliodama akmenėlius žar̃stė, anei vienas akmenėlis ugnelės nerodė LTR(Mrs, Lp). Oi aš žarstysiu žalią vejelę, oi aš nukrėsiu ryto raselę TŽI299. O gaspadorius rugelius barstė, lysve eidamas su koja žarstė LTR(Jnk). Tąsyk vėjas auksą žarstė – žarstė rudenio lapus J.Aist. Kad būt keleliu eita, tai būt žemelė žarstýta (d.) Mrc. Jam (neturtingam ūkininkui) an tako stovi toks senukas ir žarsto žarijas šiūpele BsPIV17. Vokiečiai ilgai pelenuose bei anglyse žarstę turtų ieškodami A1883,135. Tavo pėdas vaikščiotąsias šluotele žarstysiu LTR(Snt). | prk.: Nėra prasmės ir reikalo žarstyti užgesusio židinio pelenus V.Aln. ^ Pinigus su kačerga žar̃sto (daug turi) Ėr. Ir aš ten buvau, su kačerga pinigus žarsčiau, valgiau, gėriau, ale burnoj nieko neturėjau LTR. Dantyta boba pavasarį grumstus žarsto (akėčios) LTsV629(Sem). | refl. NdŽ: Žar̃stės jy [višta], skapstės, vìsa ištrypė DrskŽ. Bet dabar gal jau nebėra to kaimo už girios, gal nė pelenai nesižarsto po tuščią vietą R.Gran. ║ N, KŽ vartyti, sklaidyti (knygą): Pervartau laiškus, žarstau po knygas R106, MŽ139. 4. tr. NdŽ sužerti į krūvą: Jie (lapai) šluojami ir žarstomi į krūveles, ir šventorius kūpso geltonais kupsteliais M.Katil. 5. tr., intr. DŽ, KŽ prk. eikvoti, tuščiai leisti, švaistyti: Bepigu būti bagotam: į visas puses piningus galì saugėms žarstýti Vkš. Piningus [valdžios vyrai] žarstýte žar̃sto: žmonys valdžiums nelabai rūpa Krš. Atvažinėj[o] bagotų kurortinykų, žar̃stė pinigus Drsk. Kas kad lietuvis aukso nežarsto, ir jam dvi gairės – lopšio ir karsto rš. Kaip lapė lojai, kol buvai jauna ir graži, ir pinigus tau aklai žarsčiau S.Čiurl. Ji gyva ir žarsto aukso pinigus (ps.) Brt. Žarstýti pinigais NdŽ. | refl. NdŽ: Jis pinigais žar̃stos Rod. | Jauna gyvenimu žar̃stėsi, o nubaigė elgetaudama Dkš. 6. intr. greitai bėgti, lėkti, dumti: Briedis, medžiotojų bilsmo išgąsdintas, žarstė par laukus S.Dauk. 7. tr. maišyti (kortas): Kortas žarstýti NdŽ. \ žarstyti; apžarstyti; atžarstyti; įžarstyti; išžarstyti; nužarstyti; pažarstyti; peržarstyti; pražarstyti; prižarstyti; sužarstyti; užžarstyti